Tarp Deiviso ir Prezidentės

Prisipažinsiu, kolegos, netikėjau, kad mūsų antrasis ešelonas rimtai pajėgs pasipriešinti Pietų Afrikos būrams. O čia jau penktadienį mūsų vyrai vedė 2-0!!!! Tuomet net pradėjau gailėtis, kad nevažiavau į Kauną palaikyti mūsiškių. Nors savaitgalis buvo jau suplanuotas, vis tiek viena akim sekiau rezultatus su didele viltimi, kad sekmadienį Laurynas pasieks tą trečią ir taip reikalingą pergalę. Kaip visi žinom, Lauris vakar netampydamas gumos 6-1; 6-1; 6-3 pervažiavo Lloydą Harris ir išsprendė visus likusius klausimus. Už tokią netikėtą ir superinę pergalę mūsų vyrams didžiulis ačiū, o rugsėjį ir antros grupės finale mūsų ir vėl lauks Bosniai. Bus vaizdų! Laukiame žinių iš mūsų genseko dėl miesto, arenos ir Lietuvos rinktinės sudėties.

Nespėjo baigtis Devisas, kai Vilniaus širdyje, Jaunimo parke ir Bernardinų soduose po truputi pradėjo suktis vienintelis ant mūsų svieto vykstantis profų turnyras. Vienetų pagrinde turim net 6 vietinius vyrus. Tiesa dviems iš jų turnyras šiandien jau baigėsi, nors kovos panašu būta rimtos. Tomas Vaišė tik po 3 setų kovos 1-6; 6-3; 3-6 nusileido rusui A. Galkinui, o Tadas Babelis 4-6; 4-6 turėjo pripažinti lenko M. Dembek pranašumą. Ryt į kovą stos Lauris, Lukas ir broliai Tverijonai, tad turėtų pasipilti pirmos mūsiškių pergalės.

Tuo tarpu Amerikėje mūsų studenčiokės irgi bando save profių turnyruose. Deimantė B. gavo laukinę kortą i ITF50000 USD turnyro Sakramente kvalius, kur deja pirmam rate nusileido 415 pasaulio raketei J.Sako 0-6; 2-6. O Akvilė po labai ilgos pertraukos rado šiek tiek laisvo laiko nuo mokslų ir startuoja 10000 USD turnyro Evansville kvalifikacijoje. Priešininkė E.A.Barretta be reitingo, tad reikia tikėtis pergalės.

–Matchpoint

Wimbledon 2016 R1 vs Marcus Willis

Šių metų Wimblio R1 mums atneš arba pasimatymą su Fedu, arba dar vieną milžinišką upsetą. Mat kitoje tinklo pusėje GS turnyro pirmame rate matysime aštunto šimto pradžios bičą. Vadinasi jokių kompromisų ir tarpinių variantų. Arba arba.

Britas Marcus Willis nevyniodamas pasakė, kad patekimas į šių metų W pagrindą yra kol kas jo didžiausias laimėjimas tenise. Kitaip, matyt, būti ir negali, nes didelių pergalių Willio cv nėra. O štai W Q pradėjęs beviltišku setu prieš Sugitą (1:6), Marcus įsibėgėjo. Ir pasiguldė ne tik japoną, bet dar ir Rubliovą su Medvedevu.

Žodžiu laukiam. Už valandos ar pusantros viskas ims ryškėti. Kol kas belieka guostis, kad raktas į pasimatymą su Fedu yra Ričkos rankose. Tereikia, kad jis neiškristų.

 

Nottinghame lietus, Ystade Joana

Šiandien vakare Nottinghame turėjom sulaukti Ričkos prieš Evansą. Deja, bet paskutiniu dienos maču turėjęs būti susitikimas iš pirmadienio OOP jau dingo. Vadinasi laukiam rytdienos ir bandom suvesti su Danny sąskaitas, kurias parsivežėm iš Azijos.

Todėl šiandien belieka sėsti prie livescoro ir pasižiūrėti kaip švediško Ystado (25k) R1 sekasi iš amerikų grįžusiai Joanai Eidukonytei. Lengvai peršokusi turnyro Q, pirmame rate prieš penkto šimto danę Karen Barritzą (#419) Joana keliauja į trečią setą – 63 57.

Tagged , , ,

Halle 500 R1 vs Jaziri

Per tą futbolą nebėra kada pagalvot apie tenisą. Gerai, beveik nebėra. Šiandien Rička pradeda pirmą metų turnyrą ant žolės. Vokiškos Halles pirmame rate į varžovus gavom tunisą Maleką Jaziri (#64). Viena vertus negali keiksnoti burtų, kai turnyro pradžioje turi pasimatymą su biču, kuris Halle lentelėje įvardinamas kaip Last direct acceptance. Kita vertus turim būti budrūs, nes 2014 m. ant Newporto žolės įvykęs RB ir MJ pasimatymas baigėsi ne mūsų naudai – 57 36. Revanšą, tiesa, pasiekėm po metų Maskvoje (64 64).

Šiemet Malekas vokiškos žolės jau ragavo. Pirmame Štutgarto rate jis 76 26 46 nusileido Michailui Berreriui.

Ričką vs Jaziri 13 val LTU laiku.

O žiūrint globaliau, be Novoko šiemet turim dar vieną bičą, kuris yra visiškai on fire. Thiemų Dominykas Štutgate nukėlė dar vieną turnyrą. Jau ketvirtą šiais metais. O įdomiausia tai, kad tai jis sugebėjo padaryti ant visų trijų dangų – hardo, grunto ir žolės. Wow.

Tagged , ,

Trečiadienį akis į akį su Rička

Įdomūs dalykai, žinokit, ryt dėsis.

Trečiadienį 15.30 SEB arenoje Ričkos pasimatymas su fanais ir žurnalistais. Apie viską – rezultatus, planus, norus bei svajones ir, aišku, apie Rio 2016.

Photo by © Adam Nurkiewicz / Mediasport

Photo by © Adam Nurkiewicz / Mediasport

Žodžiu puiki proga ne tik užduot klausimą, bet ir išgirst atsakymą.

Tai kaip ir iki rytojaus!

Tagged ,

Prostejov Challenger R2 ir QF vs Fucsovics

Daug kam šiokių tokių nuostabų sukėlęs Ričkos ir komandos sprendimas rinktis molėtą Prostejov Challengerį atrodo ima duoti vaisių. Peršokęs pirmus du ratus – 64 64 vs Kolar ir 75 63 vs Souza – Ričardas šiandien bandys įveikti neblogai pažįstamą vengrą Martoną Fucsovics (#204). H2H turim 2:1 mūsų naudai, todėl galima tikėtis rimto mūšio. Martonas, beje, šį Challengerį pradėjo dar kvalifikacijoje, vadinasi šiandien žais jau šeštą turnyro mačą.

Vakarykštis mačas prieš Joao Souzą buvo vienas tu retų molinių įvykių, kuriuos žiūrėti buvo smagu. Nes turėjom neblogos kokybės žaidimą prieš tikrą grunto Motiejų. Įrodymai čia.

Tagged , , ,

Prostejov Challenger R1 vs Kolar

Porolandgarrosinė depresija užsitęsė ilgiau nei galvojom. Nes mačas su Nicola gavosi beviltiškas visomis prasmėmis – žaidimo, neišnaudotų tolimesnių galimybių, etc etc etc. Ok, prieš šių dalykų dar, matyt, reikės grįžti. Ir padarysim tai lengviau arba sunkiau – priklausomai nuo šios dienos žaidimo ir rezultato Čekijoje.

Prostejov Challenger R1 vs Zdenek Kolar (#334).

Tagged , ,

Paradoksai ir RG2016 R1 vs Mahut

Pasaulis yra kupinas įdomių dalykų. Ir būdas, kuriuo Rička pirmą kartą gyvenime pateko į ATP top 50, yra vienas iš jų. Seniai svajojęs apie prisijungimą prie penkiasdešimties pačių pačių jis padarė tai net ir prapylęs paskutinių trijų turnyrų pirmus ratus.

Screen Shot 2016-05-23 at 08.27.20

Vadinasi galbūt šioks toks avansas, bet galimybių įrodyti sau ir kitiems, kad jo vieta būtent čia Ričardas dabar turės apsčiai. Nes Challengerių ketvirtfinalių ir pusfinalių bet kokiems žymesniems judesiams ATP reitinguose nebepakaks. O vasarą prasidės dar ir pernai iškovotų taškų medžioklės. Todėl mūsų laukia įdomus laikas ir prasidės jis jau šiandien vakare, kuomet antrojo metų GS pirmame rate Rička stos į kovą prieš fransūzą Nicolas Mahut (#44).

Kaimynas ATP piramidėje, bičas, kuris labiau mėgsta tinklą, žolę ir hardą. Taip pat dvejetus. Franszūsas, su kuriuo korte matėmės jau šešis kartus ir pasidalinom po tris pergales. Žodžiu tikrai ne tas bičas, kurio reikėtų velniškai bijoti pirmame RG rate (aišku populiariame fransūzų tinklapyje lia’dablefault.fr apie Ričką turbūt parašyta daug panašių dalykų).

Ant molio Mahutas šiemet bandė jėgas trijuose turnyruose. Du outai jau pirmuose ratuose (Monte Karle ir Madride) bei viena pergalė Romoje (vs Cuevas).

Taigi, dienos formuolė šiandien maždaug tokia: RG2016 R1 RB vs NH ±17v LTU.

Tagged , , ,

Alexander Waske: nematau dalykų, kurie neleistų Ričardui patekti į top 30

Neseniai penkton dešimtin įkopęs vokietis Alexander Waske lygiai prieš dešimtmetį pats buvo ATP pirmo šimtuko žaidėjas. Be kitų dalykų jis, matyt, gali pasigirti ir tuo, kad yra vienas iš nedaugelio tenisininkų pasaulyje, kurio asmeninių dvikovų balansas su Rafa nėra neigiamas. O pastaruoju metu Alexą mes vis dažniau matome į įvairius pasaulio kraštus keliaujant su Ričardu.

– Aleksandrai, pataisyk, jei aš neteisus, tačiau pats esi turbūt pats naujausias Ričardo komandos narys. 

– Galima pasakyti ir taip. Esu senas su Ričardu dirbančių Dirko Hordorffo ir Rainerio Šutlerio bičiulis. O kartu su Raineriu esame įkūrę teniso akademiją – Schuetller-Waske Tennis University. Ričardas čia yra dažnas svečias, stebėjau jį čia treniruojantis pastaruosius dvejus metus. Dirkas ir Raineris yra smarkiai užimti žmonės, ne visuomet randantys galimybių lydėti Ričardą į turnyrus. Taip ir gimė mintis, jog kai kada tai daryti galėčiau aš. Pirmą kartą kartu vykome į šiemetinį ATP250 turnyrą turnyrą Memfyje, kuriame Rička pasiekė pusfinalį. Na ir dabartinis ilgas Azijos turas.

– Ar lengva dirbti su Ričardu?

13055343_10156807288525293_5063209189367383435_n

Facebook foto.

Taip. Ir sakau tai be mažiausios abejonės. Tikrai žinau nemažai pavyzdžių, kuomet po panašių kelionių treneriui ir žaidėjui tiesiog reikia pailsėti vienam nuo kito. Nes jie būna nusibodę vienas kitam iki gyvo kaulo. Tačiau mūsų atveju nėra nieko panašaus ir čia, manyčiau, turiu išskirti du aspektus. Pirma, Ričardas yra žmogus, su kuriuo paprasta ir lengva bendrauti. Turiu mintyje kasdienį bendravimą. Ir antra, manau, kad sutampa mūsų požiūris į darbą, darbo etiką. Man patinka, kad Ričardas treniruotėse atiduoda visą save – tiek korte, tiek, pavyzdžiui, fizinio pasirengimo salėje ar tiesiog darydamas apšilimą. Atrodo, kad jam nėra nesvarbių smulkmenų. Todėl dirbti su juo lengva.

Galiausiai trenerio ir žaidėjo tarpusavio santykius įtakoja ir rezultatai. Mums neblogai sekėsi Memfyje, rezultatai Azijoje taip pat, sutik, neblogi.

– Grįžkime į Aziją. Kaip visas Azijos turas atrodo iš trenerio bokštelio?

– Ričardas vyko į šiuos turnyrus turėdamas labai aiškų tikslą – patekti į Rio Olimpines žaidynes. Ir jis tai padarė! Niekas nežino, kaip Ričardui seksis vasarą Brazilijoje, tačiau pridėjęs ranką prie širdies galiu pasakyti, kad jau dabar galite didžiuotis juo ir šiuo jūsų tenisininko pasiekimu.

Per šias Azijoje praleistas keturias savaites mačiau daugybę žaidėjų. Ričardas vienareikšmiškai buvo profesionaliausias iš jų. Kalbu apie požiūrį į treniruotes, varžovus, įvairias smulkmenas. Buvau šalia, mačiau jo pastangas iš arti, todėl dabar galiu drąsiai pasakyti, kad jis tikrai nusipelnė kelialapio į olimpiadą.

Jei kalbėti apie žaidimo elementus, aš norėjau, jog jis žaistų kiek agresyviau nei tai darė paskutiniu metu. Agresyviau priimtų varžovų padavimą, diktuotų tempą. Žinoma, nekalbu apie aklą bet kokio kamuolio mušimą. Labiau mintyje turiu tinkamos progos ieškojimą ir jos išnaudojimą. Dar vienas svarbus Ričardo žaidimo aspektas, kurį bandėme tobulinti ir darysime tai toliau, yra pirmas smūgis atakuojant prie tinklo. Žaidžiant agresyviau šis komponentas yra labai svarbus ir, kalbant konkrečiai apie Ričardą, jis tikrai galėtų būti geresnis.

Nemažai dėmesio Azijoje skyrėme ir taktiniams dalykams. Kaip žaisti prieš vieną ar kitą varžovą. Kaip keisti savo žaidimą priklausomai nuo to, kas yra kitoje tinklo pusėje.

– Lietuvoje kartais pasigirsta vertinimų, kad Azijoje vykę turnyrai nebuvo labai stiprūs, todėl daryti kažkokias išvadas apie gerą Berankio sportinę formą yra anksti.

– Sakyčiau taip – dalis tiesos tokiuose samprotavimuose yra. Taip, nemažos dalies varžovų reitingas buvo gerokai žemesnis nei jo paties. Tačiau yra keli bet. Visų pirma visuose šiuose turnyruose Ričardas buvo favoritas. O tai nėra lengva, nes žaisdami prieš favoritus žaidėjai visuomet stengiasi labiau. Antra, Ričardo biografijoje galime rasti nemažai pralaimėjimų pirmuose Challenger serijos turnyrų ratuose varžovams, negalintiems pasigirti aukšta pozicija ATP piramidėje. Ir aš jau pastebėjau, kad dažnai žaisti prieš stiprius ir žinomus žaidėjus jam psichologiškai yra gerokai lengviau nei prieš tuos, kurių jis nei matė, nei žino. Ir tam Azijos turo metu mes skyrėme nemažai dėmesio.

Galiausiai tikrai negalima sakyti, kad rimtų varžovų Azijoje mes nesutikome. Tas pats Gregas Zemlja yra puikus tenisininkas, kurio Ričardas, iki Azijos turo, nebuvo niekada įveikęs. Arba australas Jordan Thompsonas, su kuriuo teko žaisti pusfinalyje Nanjinge. Po savaitės jis laimėjo tokį pat turnyrą kitame Kinijos mieste.

– Kodėl Taipėjuje Ričardui nepavyko peršokti Danny Evanso barjero?

– Tą dieną Evansas žaidė puikiai. Servavo tikrai geriau nei tai daro įprastai. O Ričardas žaidė kiek žemiau savo galimybių ribos. Tačiau man, kaip treneriui, labai svarbus vienas žaidimo momentas – net ir žaisdamas vidutiniškai prieš tą dieną puikiai rungtyniavusį priešininką Ričardas galėjo laimėti tą mačą. Antrame susitikimo sete jam pavyko nukeliauti iki tbreiko, kurio rezultatą iš esmės nulėmė vienas nesėkmingas taškas. Ir mano trenerio ir žaidėjo patirtis man sako, kad, jei būtų tekę žaisti trečią setą, favoritu jame būtų buvęs Berankis. Nes Evansui neišvengiamai būtų tekę kovoti ne tik su Ričardu, tačiau ir su savo mintimis apie tai, kad net ir žaidžiant puikų mačą prieš vidutiniškai žaidžiantį oponentą jam tenka kautis trečiame sete.

– O kas nutiko paskutiniame turo susitikime Korėjoje?

– Azijos turo metu Ričardui teko atlaikyti milžinišką krūvį. Per nepilnas tis savaites jis buvo sužaidęs 14 susitikimų. Prieš mačą Busane jau matėsi, kad jo kuro bakas yra visiškai tuščias. Bandėme žaisti, tačiau antrame sete parodžiau jam, kad reikia stabdyti arklius. Matėsi, kad jėgų bėgti, mušti, galvoti nebelikę visiškai.

– Kokie tolimesni Ričardo planai?

Heilbronno Challengeris kitą savaitę, tada ATP250 turnyras Ženevoje ir Roland Garros. O tada jau žolės sezonas, iš kurio aš tikrai daug tikiuosi. Ričardui patinka ta danga, be to, jis nusikratė su patekimu į Rio susijusios įtampos. Labai tikiuosi, kad būtent šioje sezono stadijoje mums pavyks pasiekti dar rimtesnį proveržį.

– Kas tai galėtų būti?

– Nematau dalykų, kurie neleistų patekti Ričardui, pavyzdžiui, tarp trisdešimties geriausių pasaulio tenisininkų.

– Aleksandrai, papasakok kiek daugiau apie paties ir Rainerio teniso akademiją?

– Esame gana nedidelė akademija, tačiau ypatingą dėmesį skiriame kokybei. Pavyzdžiui, treniruočių metu korte, skirtingai nuo kitų panašių įstaigų, pas mus niekuomet nedirba daugiau nei du sportininkai. Ir kiekviename korte būtinai būna treneris. Be to, savo auklėtinius visuomet lydime į turnyrus, nes tai, mano nuomone, yra būtina tobulėjimo sąlyga. Beje, Ričardas nėra vienintelis lietuvis, besitreniruojantis pas mus. Darbuojamės ir su Juliumi Adomavičiumi, kuris neseniai tapo Lietuvos U16 čempionu.

Štai ir dabar ką tik atvykau į kortus ir matau čia žaidžiančius Janko Tipsarevičių, Dušaną Lajovičių. Pas mus taip pat dažnai treniruojasi Tobias Kamke, Benjaminas Beckeris, Andrea Petkovič.

– Ir pabaigai. Esi vienas iš nedaugelio žaidėjų, kurie neturi neigiamo susitikimų su Rafa balanso. Ar atsimeni mačus prieš jį?

– Cha, pamiršti tokių akimirkų neįmanoma. Galiu pasakyt, kad įvairių turnyrų metu susitinku su Rafa, matau, kad tą vienintelį pralaimėjimą man pamena ir jis. Tas mačas vyko Halėje, ant žolės, o Rafa buvo ką tik laimėjęs savo pirmą didžiojo kirčio turnyrą. Iki šiol esame geri bičiuliai su jo dėde ir treneriu Tony Nadaliu. Ir jei Ričardui reikės kada žaisti prieš ispaną, tikrai turėsiu jam ką pasakyti apie varžovo žaidimą.

Tagged ,

Laurynas: bendradarbiavimas su Beppe – baigtas

Šią savaitę Laurynas, kartu su Luku, bandys laimę pirmame šių metų Rumunijos fjūčerse. Tai, kad sezono pradžia yra tikrai ne tokia, kokios laukė ir tikėjosi Lauris, jis net nebando slėpti. Visgi LG tikisi, kad šis nelengvas etapas greitu laiku baigsis. Ir tai jis padarys jau su nauja komanda, mat praėjusią savaitę Lauris pabaigė šešis metus trukusį bendradarbiavimą su Beppe Menga.

Photo by © Adam Nurkiewicz / Mediasport

– Laurynai, kur tave pagavau?

– Šiuo metu esu Italijoje (penktadienio pokalbis). Pas Alberto Castellani. Pasitaikė proga pasidarbuoti su juo kelias dienas iki artimiausi turnyro Rumunijoje. Rumunijoje žaisiu du Futures serijos turnyrus. Ten bus ir Lukas, bet dvejetus kartu su juo žaisime tik antrame. Tik tegul doublefault chebra negalvoja, kad susipykome. Tiesiog Lukas jau iš seno buvo sutaręs pirmame turnyre žaisti kartu su vietiniu žaidėju.

– Kaip tavo savijauta? Ir forma? Rezultatai korte lyg ir sako, kad viskas galėtų būti geriau. 

– Velniškai sunki sezono pradžia. Tokios turbūt neturėjau dar niekada. Kažkokia traumų ir ligų virtinė. Viskas prasidėjo paskutiniame praėjusių metų turnyre, kuomet pasitempiau pilvo preso raumenis. Gydytojai sakė, kad gysiu kokias tris savaites, o pilna jėga sportuoti negalėjau gal šešias. Tada gruodį buvo piršto kapsulės uždegimas. Pirmą normalesnį turnyrą šiais metais sužaidžiau jau po Daviso mačo prieš norvegus. Tačiau Meksikos turo metu turėjau problemų su ištverme – labai greitai pavargdavau, jaučiau šiokį tokį silpnumą. Daktarai įtarė mononukleozės virusą. Ir galiausiai jau grįžus į Europą pasigavau kelio kremzlės uždegimą. Visgi kelias, atrodo, tvarkosi, tikiuosi greitai galėsiu žaisti negalvodamas apie traumas ir ligas.

Kita vertus esu profesionalas ir suprantu, kad fizinės jėgos neatsiras iš niekur. Tačiau skirti laiko tik fiziniam pasirengimui taip pat neišeina. Todėl bandysiu derinti fizinius dalykus su dalyvavimu turnyruose.

– Daug kalbi apie fizinį pasirengimą. Tačiau ar prasti rezultatai nespaudžia psichologiškai?

– Žinoma, tai susiję dalykai. Tikrai negalėčiau sakyti, kad mano pasitikėjimas savimi korte dabar yra aukštumoje. Tačiau iš savo patirties žinau, kad keli sėkmingi mačai šią situaciją gali greitai persukti į kitą pusę. Todėl tiesiog dirbu treniruotėse ir tikiu, kad viskas bus gerai.

– Sklando kalbos apie pasikeitimus tavo komandoje.

– Taip, prieš kelias dienas sutarėme baigti bendradarbiavimą su Beppe Menga. Kartu buvome šešis metus. Jaučiu, kad mūsų bendradarbiavimas išsisėmė. Man labai reikia naujo požiūrio į mano žaidimą, tam tikros naujos motyvacijos. Su Beppe išsiskyrėme labai gražiai, jis sakė, kad, jei reikės, jis bet kada padės man savo patarimais ir pastebėjimais.

– Ar jau žinai kas pakeis tavo ilgametį trenerį?

– Kol kas ne. Žvalgausi įvairių variantų. Vienas iš jų yra akademija, kurioje treniruojasi Luca Vanni ir Thomas Fabbiano. Taip pat yra tas pats Alberto Castellani, kuris lyg ir galvoja daugiau laiko leisti Italijoje. Daug ką lems bendradarbiavimo sąlygos ir finansiniai dalykai. Žodžiu kol kas nieko labai konkretaus, visgi sprendimus turėsiu priimti jau artimiausiu metu.

– Ar pamatysime tave liepos mėnesį Daviso taurės mače prieš Pietų Afriką?

– Manau, kad taip. Aišku, turėdamas mintyje visą savo šių metų traumų ir ligų istoriją, bijau ką nors žadėti, tačiau jei nebus nemalonių netikėtumų, tikrai planuoju atvykti į Lietuvą ir žaisti prieš afrikiečius.

Tagged ,