Paradoksai ir RG2016 R1 vs Mahut

Pasaulis yra kupinas įdomių dalykų. Ir būdas, kuriuo Rička pirmą kartą gyvenime pateko į ATP top 50, yra vienas iš jų. Seniai svajojęs apie prisijungimą prie penkiasdešimties pačių pačių jis padarė tai net ir prapylęs paskutinių trijų turnyrų pirmus ratus.

Screen Shot 2016-05-23 at 08.27.20

Vadinasi galbūt šioks toks avansas, bet galimybių įrodyti sau ir kitiems, kad jo vieta būtent čia Ričardas dabar turės apsčiai. Nes Challengerių ketvirtfinalių ir pusfinalių bet kokiems žymesniems judesiams ATP reitinguose nebepakaks. O vasarą prasidės dar ir pernai iškovotų taškų medžioklės. Todėl mūsų laukia įdomus laikas ir prasidės jis jau šiandien vakare, kuomet antrojo metų GS pirmame rate Rička stos į kovą prieš fransūzą Nicolas Mahut (#44).

Kaimynas ATP piramidėje, bičas, kuris labiau mėgsta tinklą, žolę ir hardą. Taip pat dvejetus. Franszūsas, su kuriuo korte matėmės jau šešis kartus ir pasidalinom po tris pergales. Žodžiu tikrai ne tas bičas, kurio reikėtų velniškai bijoti pirmame RG rate (aišku populiariame fransūzų tinklapyje lia’dablefault.fr apie Ričką turbūt parašyta daug panašių dalykų).

Ant molio Mahutas šiemet bandė jėgas trijuose turnyruose. Du outai jau pirmuose ratuose (Monte Karle ir Madride) bei viena pergalė Romoje (vs Cuevas).

Taigi, dienos formuolė šiandien maždaug tokia: RG2016 R1 RB vs NH ±17v LTU.

Tagged , , ,

Alexander Waske: nematau dalykų, kurie neleistų Ričardui patekti į top 30

Neseniai penkton dešimtin įkopęs vokietis Alexander Waske lygiai prieš dešimtmetį pats buvo ATP pirmo šimtuko žaidėjas. Be kitų dalykų jis, matyt, gali pasigirti ir tuo, kad yra vienas iš nedaugelio tenisininkų pasaulyje, kurio asmeninių dvikovų balansas su Rafa nėra neigiamas. O pastaruoju metu Alexą mes vis dažniau matome į įvairius pasaulio kraštus keliaujant su Ričardu.

– Aleksandrai, pataisyk, jei aš neteisus, tačiau pats esi turbūt pats naujausias Ričardo komandos narys. 

– Galima pasakyti ir taip. Esu senas su Ričardu dirbančių Dirko Hordorffo ir Rainerio Šutlerio bičiulis. O kartu su Raineriu esame įkūrę teniso akademiją – Schuetller-Waske Tennis University. Ričardas čia yra dažnas svečias, stebėjau jį čia treniruojantis pastaruosius dvejus metus. Dirkas ir Raineris yra smarkiai užimti žmonės, ne visuomet randantys galimybių lydėti Ričardą į turnyrus. Taip ir gimė mintis, jog kai kada tai daryti galėčiau aš. Pirmą kartą kartu vykome į šiemetinį ATP250 turnyrą turnyrą Memfyje, kuriame Rička pasiekė pusfinalį. Na ir dabartinis ilgas Azijos turas.

– Ar lengva dirbti su Ričardu?

13055343_10156807288525293_5063209189367383435_n

Facebook foto.

Taip. Ir sakau tai be mažiausios abejonės. Tikrai žinau nemažai pavyzdžių, kuomet po panašių kelionių treneriui ir žaidėjui tiesiog reikia pailsėti vienam nuo kito. Nes jie būna nusibodę vienas kitam iki gyvo kaulo. Tačiau mūsų atveju nėra nieko panašaus ir čia, manyčiau, turiu išskirti du aspektus. Pirma, Ričardas yra žmogus, su kuriuo paprasta ir lengva bendrauti. Turiu mintyje kasdienį bendravimą. Ir antra, manau, kad sutampa mūsų požiūris į darbą, darbo etiką. Man patinka, kad Ričardas treniruotėse atiduoda visą save – tiek korte, tiek, pavyzdžiui, fizinio pasirengimo salėje ar tiesiog darydamas apšilimą. Atrodo, kad jam nėra nesvarbių smulkmenų. Todėl dirbti su juo lengva.

Galiausiai trenerio ir žaidėjo tarpusavio santykius įtakoja ir rezultatai. Mums neblogai sekėsi Memfyje, rezultatai Azijoje taip pat, sutik, neblogi.

– Grįžkime į Aziją. Kaip visas Azijos turas atrodo iš trenerio bokštelio?

– Ričardas vyko į šiuos turnyrus turėdamas labai aiškų tikslą – patekti į Rio Olimpines žaidynes. Ir jis tai padarė! Niekas nežino, kaip Ričardui seksis vasarą Brazilijoje, tačiau pridėjęs ranką prie širdies galiu pasakyti, kad jau dabar galite didžiuotis juo ir šiuo jūsų tenisininko pasiekimu.

Per šias Azijoje praleistas keturias savaites mačiau daugybę žaidėjų. Ričardas vienareikšmiškai buvo profesionaliausias iš jų. Kalbu apie požiūrį į treniruotes, varžovus, įvairias smulkmenas. Buvau šalia, mačiau jo pastangas iš arti, todėl dabar galiu drąsiai pasakyti, kad jis tikrai nusipelnė kelialapio į olimpiadą.

Jei kalbėti apie žaidimo elementus, aš norėjau, jog jis žaistų kiek agresyviau nei tai darė paskutiniu metu. Agresyviau priimtų varžovų padavimą, diktuotų tempą. Žinoma, nekalbu apie aklą bet kokio kamuolio mušimą. Labiau mintyje turiu tinkamos progos ieškojimą ir jos išnaudojimą. Dar vienas svarbus Ričardo žaidimo aspektas, kurį bandėme tobulinti ir darysime tai toliau, yra pirmas smūgis atakuojant prie tinklo. Žaidžiant agresyviau šis komponentas yra labai svarbus ir, kalbant konkrečiai apie Ričardą, jis tikrai galėtų būti geresnis.

Nemažai dėmesio Azijoje skyrėme ir taktiniams dalykams. Kaip žaisti prieš vieną ar kitą varžovą. Kaip keisti savo žaidimą priklausomai nuo to, kas yra kitoje tinklo pusėje.

– Lietuvoje kartais pasigirsta vertinimų, kad Azijoje vykę turnyrai nebuvo labai stiprūs, todėl daryti kažkokias išvadas apie gerą Berankio sportinę formą yra anksti.

– Sakyčiau taip – dalis tiesos tokiuose samprotavimuose yra. Taip, nemažos dalies varžovų reitingas buvo gerokai žemesnis nei jo paties. Tačiau yra keli bet. Visų pirma visuose šiuose turnyruose Ričardas buvo favoritas. O tai nėra lengva, nes žaisdami prieš favoritus žaidėjai visuomet stengiasi labiau. Antra, Ričardo biografijoje galime rasti nemažai pralaimėjimų pirmuose Challenger serijos turnyrų ratuose varžovams, negalintiems pasigirti aukšta pozicija ATP piramidėje. Ir aš jau pastebėjau, kad dažnai žaisti prieš stiprius ir žinomus žaidėjus jam psichologiškai yra gerokai lengviau nei prieš tuos, kurių jis nei matė, nei žino. Ir tam Azijos turo metu mes skyrėme nemažai dėmesio.

Galiausiai tikrai negalima sakyti, kad rimtų varžovų Azijoje mes nesutikome. Tas pats Gregas Zemlja yra puikus tenisininkas, kurio Ričardas, iki Azijos turo, nebuvo niekada įveikęs. Arba australas Jordan Thompsonas, su kuriuo teko žaisti pusfinalyje Nanjinge. Po savaitės jis laimėjo tokį pat turnyrą kitame Kinijos mieste.

– Kodėl Taipėjuje Ričardui nepavyko peršokti Danny Evanso barjero?

– Tą dieną Evansas žaidė puikiai. Servavo tikrai geriau nei tai daro įprastai. O Ričardas žaidė kiek žemiau savo galimybių ribos. Tačiau man, kaip treneriui, labai svarbus vienas žaidimo momentas – net ir žaisdamas vidutiniškai prieš tą dieną puikiai rungtyniavusį priešininką Ričardas galėjo laimėti tą mačą. Antrame susitikimo sete jam pavyko nukeliauti iki tbreiko, kurio rezultatą iš esmės nulėmė vienas nesėkmingas taškas. Ir mano trenerio ir žaidėjo patirtis man sako, kad, jei būtų tekę žaisti trečią setą, favoritu jame būtų buvęs Berankis. Nes Evansui neišvengiamai būtų tekę kovoti ne tik su Ričardu, tačiau ir su savo mintimis apie tai, kad net ir žaidžiant puikų mačą prieš vidutiniškai žaidžiantį oponentą jam tenka kautis trečiame sete.

– O kas nutiko paskutiniame turo susitikime Korėjoje?

– Azijos turo metu Ričardui teko atlaikyti milžinišką krūvį. Per nepilnas tis savaites jis buvo sužaidęs 14 susitikimų. Prieš mačą Busane jau matėsi, kad jo kuro bakas yra visiškai tuščias. Bandėme žaisti, tačiau antrame sete parodžiau jam, kad reikia stabdyti arklius. Matėsi, kad jėgų bėgti, mušti, galvoti nebelikę visiškai.

– Kokie tolimesni Ričardo planai?

Heilbronno Challengeris kitą savaitę, tada ATP250 turnyras Ženevoje ir Roland Garros. O tada jau žolės sezonas, iš kurio aš tikrai daug tikiuosi. Ričardui patinka ta danga, be to, jis nusikratė su patekimu į Rio susijusios įtampos. Labai tikiuosi, kad būtent šioje sezono stadijoje mums pavyks pasiekti dar rimtesnį proveržį.

– Kas tai galėtų būti?

– Nematau dalykų, kurie neleistų patekti Ričardui, pavyzdžiui, tarp trisdešimties geriausių pasaulio tenisininkų.

– Aleksandrai, papasakok kiek daugiau apie paties ir Rainerio teniso akademiją?

– Esame gana nedidelė akademija, tačiau ypatingą dėmesį skiriame kokybei. Pavyzdžiui, treniruočių metu korte, skirtingai nuo kitų panašių įstaigų, pas mus niekuomet nedirba daugiau nei du sportininkai. Ir kiekviename korte būtinai būna treneris. Be to, savo auklėtinius visuomet lydime į turnyrus, nes tai, mano nuomone, yra būtina tobulėjimo sąlyga. Beje, Ričardas nėra vienintelis lietuvis, besitreniruojantis pas mus. Darbuojamės ir su Juliumi Adomavičiumi, kuris neseniai tapo Lietuvos U16 čempionu.

Štai ir dabar ką tik atvykau į kortus ir matau čia žaidžiančius Janko Tipsarevičių, Dušaną Lajovičių. Pas mus taip pat dažnai treniruojasi Tobias Kamke, Benjaminas Beckeris, Andrea Petkovič.

– Ir pabaigai. Esi vienas iš nedaugelio žaidėjų, kurie neturi neigiamo susitikimų su Rafa balanso. Ar atsimeni mačus prieš jį?

– Cha, pamiršti tokių akimirkų neįmanoma. Galiu pasakyt, kad įvairių turnyrų metu susitinku su Rafa, matau, kad tą vienintelį pralaimėjimą man pamena ir jis. Tas mačas vyko Halėje, ant žolės, o Rafa buvo ką tik laimėjęs savo pirmą didžiojo kirčio turnyrą. Iki šiol esame geri bičiuliai su jo dėde ir treneriu Tony Nadaliu. Ir jei Ričardui reikės kada žaisti prieš ispaną, tikrai turėsiu jam ką pasakyti apie varžovo žaidimą.

Tagged ,

Laurynas: bendradarbiavimas su Beppe – baigtas

Šią savaitę Laurynas, kartu su Luku, bandys laimę pirmame šių metų Rumunijos fjūčerse. Tai, kad sezono pradžia yra tikrai ne tokia, kokios laukė ir tikėjosi Lauris, jis net nebando slėpti. Visgi LG tikisi, kad šis nelengvas etapas greitu laiku baigsis. Ir tai jis padarys jau su nauja komanda, mat praėjusią savaitę Lauris pabaigė šešis metus trukusį bendradarbiavimą su Beppe Menga.

Photo by © Adam Nurkiewicz / Mediasport

– Laurynai, kur tave pagavau?

– Šiuo metu esu Italijoje (penktadienio pokalbis). Pas Alberto Castellani. Pasitaikė proga pasidarbuoti su juo kelias dienas iki artimiausi turnyro Rumunijoje. Rumunijoje žaisiu du Futures serijos turnyrus. Ten bus ir Lukas, bet dvejetus kartu su juo žaisime tik antrame. Tik tegul doublefault chebra negalvoja, kad susipykome. Tiesiog Lukas jau iš seno buvo sutaręs pirmame turnyre žaisti kartu su vietiniu žaidėju.

– Kaip tavo savijauta? Ir forma? Rezultatai korte lyg ir sako, kad viskas galėtų būti geriau. 

– Velniškai sunki sezono pradžia. Tokios turbūt neturėjau dar niekada. Kažkokia traumų ir ligų virtinė. Viskas prasidėjo paskutiniame praėjusių metų turnyre, kuomet pasitempiau pilvo preso raumenis. Gydytojai sakė, kad gysiu kokias tris savaites, o pilna jėga sportuoti negalėjau gal šešias. Tada gruodį buvo piršto kapsulės uždegimas. Pirmą normalesnį turnyrą šiais metais sužaidžiau jau po Daviso mačo prieš norvegus. Tačiau Meksikos turo metu turėjau problemų su ištverme – labai greitai pavargdavau, jaučiau šiokį tokį silpnumą. Daktarai įtarė mononukleozės virusą. Ir galiausiai jau grįžus į Europą pasigavau kelio kremzlės uždegimą. Visgi kelias, atrodo, tvarkosi, tikiuosi greitai galėsiu žaisti negalvodamas apie traumas ir ligas.

Kita vertus esu profesionalas ir suprantu, kad fizinės jėgos neatsiras iš niekur. Tačiau skirti laiko tik fiziniam pasirengimui taip pat neišeina. Todėl bandysiu derinti fizinius dalykus su dalyvavimu turnyruose.

– Daug kalbi apie fizinį pasirengimą. Tačiau ar prasti rezultatai nespaudžia psichologiškai?

– Žinoma, tai susiję dalykai. Tikrai negalėčiau sakyti, kad mano pasitikėjimas savimi korte dabar yra aukštumoje. Tačiau iš savo patirties žinau, kad keli sėkmingi mačai šią situaciją gali greitai persukti į kitą pusę. Todėl tiesiog dirbu treniruotėse ir tikiu, kad viskas bus gerai.

– Sklando kalbos apie pasikeitimus tavo komandoje.

– Taip, prieš kelias dienas sutarėme baigti bendradarbiavimą su Beppe Menga. Kartu buvome šešis metus. Jaučiu, kad mūsų bendradarbiavimas išsisėmė. Man labai reikia naujo požiūrio į mano žaidimą, tam tikros naujos motyvacijos. Su Beppe išsiskyrėme labai gražiai, jis sakė, kad, jei reikės, jis bet kada padės man savo patarimais ir pastebėjimais.

– Ar jau žinai kas pakeis tavo ilgametį trenerį?

– Kol kas ne. Žvalgausi įvairių variantų. Vienas iš jų yra akademija, kurioje treniruojasi Luca Vanni ir Thomas Fabbiano. Taip pat yra tas pats Alberto Castellani, kuris lyg ir galvoja daugiau laiko leisti Italijoje. Daug ką lems bendradarbiavimo sąlygos ir finansiniai dalykai. Žodžiu kol kas nieko labai konkretaus, visgi sprendimus turėsiu priimti jau artimiausiu metu.

– Ar pamatysime tave liepos mėnesį Daviso taurės mače prieš Pietų Afriką?

– Manau, kad taip. Aišku, turėdamas mintyje visą savo šių metų traumų ir ligų istoriją, bijau ką nors žadėti, tačiau jei nebus nemalonių netikėtumų, tikrai planuoju atvykti į Lietuvą ir žaisti prieš afrikiečius.

Tagged ,

TAIPEI CHALLENGER SF VS EVANS – 36 67(5)

Chuchu įspūdis apie Taipėjaus Challengerio SF Berankis vs Evans:

Reikia pripažinti, kad šiandien Evansas sulošė visiškai turbinį mačą. Bent jau mums neteko iš jo iki šiol matyti nieko panašaus. Servai valė linijas, eisai traukė iš sudėtingesnių situacijų, Evansas visų rungtynių metu spaudė RB servą, nuo galo jis niekuo nenusileisdavo Ričkai ir ne tik atlaikydavo mūsiškio tempą, bet ir nemažai įmušdavo. Vienu žodžiu, britas atsitempė savo natų sąsiuvinį ir privertė Rička groti pagal jį. 

RB gerai kovojo ir įžiebė mums visiems viltį, kai atsitiesė po breako antrame. Vėliau buvo 3:0 ir 4:1 taipėjaus breake, bet priešpaskutinį smūgį Evansas įspūdingu krosu įvyniojo tiesiai į šoninę liniją, o paskutinį tašką iš mūsų atėmė trosas, kuris šiandien atrodo irgi buvo Evanso komandoje.

Evans def. Berankis 6:3 7:6 ir penkiasdešimtuko teks dar palaukti.

Taipėjaus ketvirtfinalis lengvas, kaip kad ir visi prieš tai buvę mačai prieš Stachovskį (#122), lengvas nebuvo – 64 75. Bet paskutiniuose abiejų setų geimuose keli priėmimai pasakiškai prilipo prie Ričkos raketės. Visgi reikia pasakyti, kad skaičius dėsningas. Rička smarkiai kontroliavo žaidimą, ant savų ukrainiečiui nesuteikdamas jokių šansų (0/0 breikpointų). O Stachovskį visą mačą gelbėjo doras servas (14 eisų, 0 dvigubų).

Apie 12 val žaidžiam prieš bičą, kuriam jaučiam šiokių tokių sentimentų. Gerbiam britą Danny Evansą (#123) nuo DC LTU vs UK laikų, kuomet Vilniuje jis Rička (61 46 76(5) 36 63) ir Lauriui prapylė du gražius 5seterius.

Dar vienas RB ir DE pasimatymas vyko tų pačių 2010 metų W kvalyje. Lengva taip pat nebuvo, viskas baigėsi Ričkos pergale 75 63.

Abiems jaunuoliams motyvacijos šiandien trūkti neturėtų. Nes Ričkos pergalės šiandien ir ryt reikštų, kad sena kaip pasaulis svajonė patekti į top50 yra išsipildžiusi. Evanso situacija beveik tokia pat, tik top50 reikia pakeisti į top 100.

Šiais metais DE rodo visai neprastus rezultatus – įveikta AO kvalifikacija, Challengerio finalas US&A ir nugalėtojo karūna Kanadoje.

Tagged , , ,

TAIPEI CHALLENGER QF VS STACHOVSKIJ – 64 75

Australas Ben Mitchell (#242) tapo pirma rimtesne Ričkos kliūtimi Taipėjaus Challengeryje. Mačo pradžioje Ričardas buvo užkliuvęs už barjero ir pargriuvęs (pirmo pradžia 0:3), tačiau galiausiai viskas susitvarkė ir nuotykis baigėsi skaičiais 75 64.

Penktadienio popietė bus skirta mačui su senu geru pažįstamu Serhejumi Stachovskiu (#122) iš Ukrainos. Tarpusavio santykis 3:1 RB naudai, o tas vienintelis pralaimėjimas buvo kreivas ir luošas – pirmame pernai metų RG rate Rička dėl nugaros skausmų žaidė be jokio servo. Tris pergales prieš Stachą RB yra iškovojęs USOp Q 2008, 2011 Bratislavos Challengeryje ir 2013 AO debiute. Ir visos jos nebuvo lengvos ir paprastos.

Tenka pripažinti ir tai, kad gana keista matyti ukrainietį nusiritusį į antrą atp reitingo šimtą (top pasiekimas #30). Metų pradžia Stachui buvo sunki, visgi jį namo siuntusių varžovų pavardės įspūdį daro – Berdychas, Gofas, Kugelšreiberis, Stanas (du kartus), Sockas.

Dar įdomu tai, kad Taipėjaus Challengeris yra pirma SS turnyras po gero mėnesio pertraukos. Matyt šis laikas buvo skirtas žaizdoms išsilaižyti, nes iš paskutinių dvejų turnyrų – fransūziško Challengerio ir Majamio – Stachovskis pasitraukė nebaigęs mačų.

Tagged , , ,

TAIPEI CHALLENGER R2 vs MITCHELL – 75 64

Taipėjaus Challengerio debiuto prieš Luke Saville (#189) laukėm su nedideliu nerimu: vėl kita danga, netrumpa mačų serija. Visgi, kaip parodė Rička, visiškai be reikalo – 62 63. Vadinasi ITF juniorų reitingo Class’90 lyderis šiandien buvo visa galva geresnis už Class’94 topą. Šiaip šiandien Rička atrodė labai neprastai – greitai, užtikrintai, stipriai, tačiau kartu ir su nedideliu klaidų skaičiumi. Žinoma sunku pasakyti ar tai, pavyzdžiui, tiesiog gera diena, ar silpnas varžovas, ar netrumpos pergalių serijos lemtas didėjantis pasitikėjimas savimi. Artimiausios kelios dienos, spėjam, leis daryti apie tai tam tikras išvadas.

Ketvirtadienio 9 val R2 laukia naujas australas, kažkada taip pat neprastai plakęs jaunių tenisą. Benjamin Mitchell (#242) 2010 metais žaidė jaunių W finale ir buvo pakilęs iki 20-os ITF reitingo vietos. Visgi vyriškame tenise kol kas jam sekasi labai vidutiniškai – trečią Challengerio ratą jo komanda jau gali laikyti labai neprastu pasiekimu.

Tagged , , ,

TAIPEI CHALLENGER R1 VS SAVILLE – 62 63

Taipei Challenger R1, Berankis def Saville 62 63.

Po Gwangju kadaise atėjo Nanjingas, o po pastarojo eilė Taipėjui. Ričardas antradienio rytą – apie 8 val mūsiškai – startuoja jau trečiame Azijos turo turnyre. Nors mums vis dar gana saldu prisiminti pirmus du.

Visgi atrodo, bent jau pagal varžovų pavardes ir pareigas atp reitinge, kad gana lengvų taškų ir paprastų pergalių laikas jau baigėsi. Štai ir pirmame rate RB laukia akistata ne su kokiu nors 9-o šimto veikėju iš kurios nors Korėjos. Mums į rytojaus ryto kavą prispjauti bandys australas Luke Saville (#189). 22 metų bičas, galima sakyti, seka Ričkos pėdomis. Mat teenage’erystės pabaigoje Lukas buvo tapęs pasaulio juniorų numeris vienas, o jo jauniškų grandslamų kolekcija yra dvigubai gausesnė nei Ričkos (2011 m. AO ir 2012 m. W).

Diedų ture Lukas kalnus verčia pamažu. Geriausias rezultatas šiais metais – pusfinalis ne pačiame galingiausiame Australijos Challengeryje. Dar įdomu ir tai, kad puikus jaunių teniso cv šiam oziui negarantuoja wc į pagrindinį aname žemyne vykstantį turnyrą – AO. Kelią į jo pagrindą Saville šiemet bandė skintis per kvalifikaciją, tačiau jau pirmame jos rate jis nusileido izraelitui Amir Weintraubui.

Tagged , ,

Nanjing Challenger F vs Zemlja – 63 64

Zemlja v iljuminatore, Zemlja v iljuminatore, Zemlja v iljuminatore vidna. Taip galima būtų pavadinti šį finalą, nes Ryčka buvo KosTmosas, o Zemlja buvo žemė. TOP60, aukščiausia karjeroje ATP vieta, pirmas čempiono titulas ant grunto ir puiki forma. Štai su kuo galima pasveikinti Ričardą Berankį, kuris antrą savaitę iš eilės užkelia Lietuvos tenisą ten, kur jis dar niekada nėra buvęs.

————–

Po eilės nelengvų mačų turnyre pagaliau Ričkai ateina maksimalus išbandymas – finalas prieš dar niekad ant grunto neįveiktą Gregą Zemlją (#161). Per praėjusią savaitę Gwangju vykusį Challenger finalą ant hardo Rička Zemljai neatidavė nė seto. Pats laikas pakeisti arba išlaikyti tradicijas. 9 val ryto, sekmadienį.

Antra, reikia pastebėti, kad Ričardas dar niekada nėra žaidęs finale ant grunto tokio lygio varžybose. Tiesą sakant, šiandien pirmą kartą gyvenime žaidė pusfinalyje ant šios dangos ir laimėjo. Beje, pirmadienį pirmą kartą karjeroje Rička atsidurs ATP TOP60. Taigi, už pirmus kartus.

Nanjing Challenger SF vs Thompson – 76(5) 75

Prieš Ričką stojo uraganai ir lietūs. Bet net ir stichija negalės išvengti pusfinalio sekmadienį 5 val LTU laiku.

Dar trumpai apie penktadienio ketvirtfinalį.

Suklupo, Atsitiesė, Apvertė, Nugalėjo. Arba 1:6 6:4 6:3. Panašiai taip klostėsi Ričkos ir Nikoloso kvoterfinalas tolimajame Nandzinge. Tikras holivudas su dramos elementais – vienu momentu rezas buvo 1:6 2:4.

Ne visi matė Ričkos ketvirtfinalio pirmą setą. Bet žmonės kalba, kad ir gerai, kad nematė. Užtat visi matė antrą ir trečią setus ir visi didžiai stebėjosi ir klausė, ar tik ne iš balos tas gražumas Ričkos prigimimo. Antrame sete atsilikdamas breiku 2:4, Ričardas nusprendė, kad jis yra kovotojas ir niekada nepasiduoda (arba beveik niekada). Kaip tarė, taip ir padarė. Gražiai, solidžiai ir užtikrintai, pasinaudojęs keliomis kolumbėno klaidomis, Rička laimėjo keturis geimus iš eilės ir antrą setą, o paskui ir trečią. Reiktų pagirti ir Nikolo žaidimą. Vyrukas tikrai stengėsi, juk gimtadienis ant nosies. Simboliška, kad 7-ame antro seto geime, kuriame Rička atsibreikino, esant rezultatui 40:40, varžovas užspaudė lietuvį į kairę ir išėjo prie tinklo, kur fantastišku šuoliu ore lyg Rene Higuita bandė uždaryti įspūdingą Ričardo apvedimą. Tame šuolyje galima buvo įžvelgti didžiulį norą laimėti. Deja, lygiai taip pat simboliškai, šis triukas ir baigėsi. Kolumbietis visu kūnu horizontaliai įsirėžė į korto tinklą, o Ričardui beliko tik ištraukti į krantą įkliuvusį, bet vis dar spurdantį varžovą.

Štai ir prijojom Nandzingo pusfinalį. Rytoj mūsų laukia dar beprotiškesnė dvikova. Australas Jordanas Thompsonas, ATP #121, kaip tyčia atšventė savo 22-ajį gimtadienį užvakar ir bus nusiteikęs taip pat ryžtingai, kaip ir Barrientosas . O mes pagrįstai tikimės, kad Rička dovanas jau įteikęs ir ryt nėra nusiteikęs jų dalinti.

Tuo tarpu Turkijoje, F16 turnyre, nepastebimai Mugevičių Lukas primušė Didžiosios Britanijos pilietį Aswatą Imraną 62 61. Pusfinalyje teks kautis su belgu HEYMAN, Christopher #441 arba italu FRIGERIO, Lorenzo #849.  Na belgų Lukas nebijo, o italas nėr toks baisus (turiu omenyje ATP reitingą, o nuotraukos ITF puslapyje dar nėra).

Pabaigai palikau šiek tiek nedidelių toli nesiekiančių įžvalgų. Pastaruoju metu horizonte vis labiau pastebimas vienas mus dominantis traukinys pavadinimu ATP TOP50 Express, kuriame susirinko būrys rakečių meistrų, besitaikančių išlipti TOP50 City stotyje. Nemažai jų dar nėra pabuvoję šiame fantastiškame mieste arba tik “vakar” ten išlipo pirmą kartą. Jaziri(32 metai), Donskoy (25), Cervantes (26), Carreno Busta (24), Kudla (23), Millman (26), Marchenko (28), Dzumhur (23), Kuznetsov (25), Delbonis (25), Pella (25) visi jie šiuo metu žaidžia karjeros tenisą ir visi jie būtent dabar šturmuoja savo Career High reitingus. Netgi Ram(32) ir tas nesenai buvo užlipęs į rekordinę 56 vietą. Visus juos pažinojome kaip pirmo šimto galo, antro šimto pradžios žaidėjus. Ir labai smagu, kad į šį traukinį nepavėlavo ir Rička (25), kuris labai gerai įsipaišo į šią kompaniją žvelgiant iš šių žaidėjų metų prizmės. Ankštoka darosi prieigose prie top 50.

Taigi, galime įsitikinti, kad Ričkos amžius kaip tik dabar yra tas pats tinkamiausias parodyti savo sugebėjimus. Tuo labiau, kad TOP50 randame tik 7 žaidėjus, kurie yra jaunesni už Ričardą bent metais. Visi kiti vienmečiai arba vyresni. Todėl visi laukiam Ričardo geriausiųjų penkiasdešimtuke, kur ir yra jo vieta šiuo metu. O laikas parodys, ar taip ir yra iš tikrųjų.

Nanjing Challenger QF vs Barrientos 16 64 63

Atorodo Ričardas greit susidraugavo su grunto aikštelėmis. Nėra lengva taip paprastai, nulipus nuo hardo, neužlipti ant grėblio, pakasto molyje. Bet Nandzingo gruntas kol kas nesispyrioja, o ir priešininkai Ričardui parinkti ne patys pačiausi. Po pergalės prieš Petrovičių, Rička keliauja į ketvirtfinalį, kur jo laukia pažintis su Kolumbijos garbę ginančiu Nikolu Barrientosu, ATP #293, kuriam balandžio 24 dieną sukaks 29 metai. Tikėkimės, kad Rička nėra pakviestas į kolumbiečio gimtadienio vakarėlį ir nesiruošia varžovui dalinti dovanėlių. Geriausias variantas būtų išsiųsti Nikolą švęsti gimatadienį namuose.

Tuo tarpu Turkijos F16 turnyre niekieno nepastebėtas pergalingą žygį iki ketvirtfinalio nužygiavo kitas lietuvis Lukas Mugevičius. Kol mes stebėjome vaizdo transliaciją iš Nandzingo, Mugevičiukas 64 63 antrame raunde nugalėjo antrą belgą iš eilės. Šį kartą po kojomis krito Stijn Meulemans, ATP #751. QF laukia ASWAT, Imran (GBR), ATP #1525, kvalifikantas, kurio gimtadienis tik kitą mėnesį. Tad drąsiai galima šį jaunuolį imti ir nuskriausti. Arba ramiai kaip belgui.